Rankų, snukio ir burnos ligos serologinė diagnozė

Rankų, snukio ir burnos ligos (HFMD) apžvalga

Rankų, snukio ir burnos liga pirmiausia paplitusi tarp mažų vaikų. Ji yra labai užkrečiama, pasižymi didele besimptomių infekcijų dalimi, sudėtingais perdavimo būdais ir greitu plitimu, todėl per trumpą laiką gali sukelti didelius protrūkius, todėl epidemijos kontrolė yra sudėtinga. Protrūkių metu gali pasitaikyti kolektyvinių infekcijų darželiuose ir vaikų priežiūros centruose, taip pat gali pasitaikyti atvejų klasterių šeimoje. 2008 m. Sveikatos apsaugos ministerija įtraukė HFMD į C kategorijos infekcinių ligų valdymo sąrašą.

Koksakio virusas A16 (CA16) ir enterovirusas 71 (EV71) yra dažni virusai, sukeliantys HFMD. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad CA16 dažnai cirkuliuoja kartu su EV71, todėl dažnai kyla HFMD protrūkiai. Šių protrūkių metu CA16 infekcijų dalis gerokai viršija EV71 infekcijų dalį ir dažnai sudaro daugiau nei 60 % visų infekcijų. EV71 sukelta HFMD gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Sunkių atvejų dalis ir mirtingumas tarp pacientų, užsikrėtusių EV71, yra gerokai didesni nei užsikrėtusių kitais enterovirusais, o sunkių atvejų mirtingumas siekia 10–25 %. Tačiau CA16 infekcija paprastai nesukelia įvairių su centrine nervų sistema susijusių ligų, tokių kaip aseptinis meningitas, smegenų kamieno encefalitas ir poliomielito tipo paralyžius. Todėl ankstyva diferencinė diagnozė yra ypač svarbi norint išgelbėti sunkių atvejų gyvybes.

Klinikiniai tyrimai

Dabartiniai klinikiniai HFMD tyrimai daugiausia apima patogeno nukleorūgščių nustatymą ir serologinių antikūnų nustatymą. „Beier“ įmonė naudoja imunofermentinės analizės (ELISA) ir koloidinio aukso metodus, kad sukurtų enteroviruso 71 antikūnų tyrimo rinkinius ir koksakiviruso A16 IgM antikūnų tyrimo rinkinius, skirtus diferenciniam HFMD patogenų nustatymui. Serumo antikūnų nustatymas pasižymi dideliu jautrumu, geru specifiškumu, yra paprastas, greitas ir tinkamas klinikiniams tyrimams visų lygių sveikatos priežiūros įstaigose bei didelio masto epidemiologinės priežiūros tyrimams.

Specifiniai diagnostiniai rodikliai ir EV71 infekcijos klinikinė reikšmė

Specifinė EV71 infekcijos diagnozė pagrįsta EV71-RNR, EV71-IgM ir EV71-IgG antikūnų nustatymu serume arba EV71-RNR nustatymu tepinėlio mėginiuose.

Po EV71 infekcijos pirmiausia atsiranda IgM antikūnai, kurių kiekis pasiekia piką antrą savaitę. IgG antikūnai pradeda atsirasti antrą savaitę po užsikrėtimo ir išlieka gana ilgai. EV71-IgM yra svarbus pirminės arba neseniai įvykusios infekcijos rodiklis, palengvinantis ankstyvą EV71 infekcijos nustatymą ir gydymą. EV71-IgG yra pagrindinis diferencinės infekcijos diagnostikos rodiklis, naudingas epidemiologiniams tyrimams ir vakcinacijos veiksmingumo vertinimui. Aptikus antikūnų titro pokytį tarp suporuotų ūminio ir sveikstančiojo serumo mėginių, taip pat galima nustatyti EV71 infekcijos būseną; pavyzdžiui, keturis ar daugiau kartų padidėjęs antikūnų titras sveikstančiojo serume, palyginti su ūmine serumu, gali būti vertinamas kaip dabartinė EV71 infekcija.

Specifiniai CA16 infekcijos diagnostiniai rodikliai ir klinikinė reikšmė

Specifinė CA16 infekcijos diagnozė pagrįsta CA16-RNR, CA16-IgM ir CA16-IgG antikūnų nustatymu serume arba CA16-RNR nustatymu tepinėlio mėginiuose.

Po CA16 infekcijos pirmiausia atsiranda IgM antikūnai, kurių kiekis pasiekia piką antrą savaitę. IgG antikūnai pradeda atsirasti antrą savaitę po užsikrėtimo ir išlieka gana ilgai. CA16-IgM yra svarbus pirminės arba neseniai prasidėjusios infekcijos rodiklis.

Kombinuoto EV71 ir CA16 antikūnų tyrimo reikšmė

HFMD sukelia keli enterovirusai, o dažniausiai pasitaikantys serotipai yra EV71 ir CA16. Tyrimai rodo, kad CA16 viruso sukelta HFMD paprastai pasireiškia gana klasikiniais simptomais, turi mažiau komplikacijų ir gerą prognozę. Priešingai, EV71 sukelta HFMD dažnai pasireiškia sunkesniais klinikiniais simptomais, yra didesnė sunkių atvejų ir mirtingumo dalis, be to, ji dažnai siejama su centrinės nervų sistemos komplikacijomis. HFMD klinikiniai simptomai yra sudėtingi ir dažnai neturi tipiškumo, todėl klinikinė diagnozė yra ypač sudėtinga, ypač ankstyvosiose stadijose. Kombinuotų serumo antikūnų tyrimų svarba yra ta, kad jie pakeičia daug laiko reikalaujančius ir sudėtingus tradicinius viruso išskyrimo metodus, serologiškai identifikuoja patogeną ir suteikia pagrindą klinikinei diagnozei, gydymo strategijoms ir ligos prognozei.

Produkto našumo analizė

EV71-IgM ELISARinkinysVeiklos analizė

Rezultatai rodo:„Beier EV71-IgM“ testo rinkinys pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu tiriant EV71 užsikrėtusių asmenų serumą. Duomenų šaltinis: Nacionalinis virusinių ligų kontrolės ir prevencijos institutas, Kinijos CDC.

EV71-IgG ELISA rinkinio veikimo analizė (I)

EV71-IgG ELISA rinkinio veikimo analizė (II)

Rezultatai rodo:„Beier EV71-IgG“ testo rinkinys pasižymi dideliu serumo, gauto iš asmenų, sergančių pasikartojančia EV71 infekcija, aptikimo dažniu. Duomenų šaltinis: Nacionalinis virusinių ligų kontrolės ir prevencijos institutas, Kinijos CDC.

CA16-IgM ELISA rinkinio veikimo analizė

Rezultatai rodo:„Beier CA16-IgM“ testo rinkinys pasižymi aukštu aptikimo dažniu ir geru atitikimu. Duomenų šaltinis: Nacionalinis virusinių ligų kontrolės ir prevencijos institutas, Kinijos CDC.

EV71-IgM testo rinkinio (koloidinio aukso) veikimo analizė

Rezultatai rodo:„Beier EV71-IgM“ testo rinkinys (koloidinis auksas) pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu tiriant EV71 užsikrėtusių asmenų serumą. Duomenų šaltinis: Nacionalinis virusinių ligų kontrolės ir prevencijos institutas, Kinijos CDC.

CA16-IgM testo rinkinio (koloidinio aukso) veikimo analizė

Rezultatai rodo:„Beier CA16-IgM“ testo rinkinys (koloidinis auksas) pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu nustatant CA16 infekuotų asmenų serumą. Duomenų šaltinis: Nacionalinis virusinių ligų kontrolės ir prevencijos institutas, Kinijos CDC.